Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žiniasklaida>Žiniasklaidos poveikis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žiniasklaidos poveikis

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Žiniasklaidos poveikis. Modelių mėgdžiojimas. Paskatinimai už poelgius ir agresyvaus elgesio įteisinimas. Kultūrinis perkėlimas ir kognityvinis sužadinimas. Jautrumo slopinimas. Baimių sukūrimas. Padėkime vaikams tapti kritiškesniais televizijos žiūrovais. Televizija gali pakenkti. Apie žiaurumą televizijos ekrane. Patarimai tėvams ir mokytojams. Masinės informacijos priemonių teisinis reguliavimas. Žiniasklaida – kaip rizikos veiksnys. Išvados.

Ištrauka

Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Ji kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių. Raidos ir ugdymo specialistai vienbalsiai sutaria, jog tai labiausiai vertinamas ir didžiausią įtaką žmogaus asmenybės formavimuisi turintis gyvenimo tarpsnis. Ir kaip tik šiame etape visi mes, kaip mums ir sako Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, turime užtikrinti ir garantuoti vaikui įmanomai geriausią gyvenimo pradžią, efektyvią apsaugą ir globą. Tai reiškia, kad mes kiekvienu atveju, imdamiesi bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, turime gerai pasvarstyti ir įsitikinti jog tas elgesys atitiks vaiko interesus ir jokiu būdu neprasilenks su visuotinai pripažintomis vaiko teisėmis. Ypač tai norėčiau akcentuojama mūsų žiniasklaidos, arba kaip sakoma masinės informacijos priemonių atžvilgiu. Šiuo metu vis labiau galime pastebėti, kad žiniasklaida gana agresyviai perima tą vaidmenį, kuris anksčiau priklausė išimtinai šeimoms ir mokykloms – ji nulemia vertybes, tikslus, elgesio tipus. Ji tam tikra prasme ne tik informuoja, bet ir moko, netgi, dalinai formuoja visuomenę. Tai pagrindžia ir viešosios nuomonės apklausos, kurios pasitikėjimo žiniasklaida reitingą vertina itin aukštai. Todėl labai svarbu, kaip žiniasklaida pateikia informaciją apie įvairius įvykius ir reiškinius, tame tarpe ir apie nusikaltimus, juos įvykdžiusius asmenis, nes pasiekdama itin plačią ir įvairialypę auditoriją, ji formuoja informacijos vartotojų nuomonę apie prasižengusius žmones. Tada jiems ypač sunku pritapti visuomenėje, o nesugebėdamas pritapti, žmogus, o ypač nepilnametis, gali prasilenkti su visuomenėje priimtomis vertybėmis dar ne kartą. Vaiko socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas, kuomet vaikas, išmokdamas visuomenėje priimtinu elgesio normų, dėsniu, vertybių sistemos ir gyvenimo būdo, tampa atitinkamos visuomenės nariu. Žinoma, jog didžiausią įtaką vaiko socializacijos procesui be šeimos, mokyklos, darbo, religijos, daro visuomenės formavimo priemonės t.y. žiniasklaida. Periodikoje skelbiami faktai, empiriniai stebėjimai, tyrimai leidžia tvirtinti, mokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau elgiasi agresyviai, jų santykiai su šeimos nariais ir bendraamžiais tampa priešiškesni, jie dažniau žiauriai elgiasi su gyvūnais, vis jaunesni nusikalsta (vagiliauja, terorizuoja, dalyvauja vandalizmo akcijose). Agresyvaus elgesio priežastis psichologai aiškina įvairiai. Vieni svarbiausiomis laiko konstitucines, fiziologines arba genetines. Kiti, manantys, kad agresijos išmokstama netiesiogiai, jos mokytojais laiko tėvus, bendraamžius, žiniasklaidą, vaiko aplinką apskritai bei jo ankstesnę patirtį, dėl kurios vaikas tampa ypač kitų agresyviam elgesiui, net agresyvioms užuominoms. Trečių psichologų nuomone, agresyviai elgtis skatina tam tikros socialinės sąlygos (šeimos struktūra, šeimos pajamos). Kai kurie autoriai teigia, kad vaikų ir paauglių agresiją nulemia nepakankamas ar sutrikęs informacijos jų socialinėje aplinkoje apdorojimas. Čia išvardytos priežastys neabejotinai sąveikauja, ir gali būti, kad jos visos nuliame vaikų agresyvumą. Išsamiau aptarsime vienos iš jų – žiniasklaidos – poveikį vaikų elgesiui. Žiaurus elgesys vis dažniau yra rodomas televizijos laidose ir filmuose, netgi animaciniuose. Duomenų kiek vidutiniškai smurto scenų vaikai mato vaikai mūsų šalyje, nėra. JAV 1992 metais atliktų tyrimu nustatyta, jog vaikas, kasdien dvi valandas žiūri televizijos laidas, baigia pradinę mokyklą, pamatę mažiausiai 8 tūkst. žmogžudysčių ir daugiau negu 100 tūkst. kitokių žiaurumo ir smurto scenų. Plečiantis televizijos kanalų tinklui (palydovinė, kabelinė televizija), galimybė apsaugoti vaikus nuo smurto scenų gana maža. Tai kelia susirūpinimą, jog kai kurie žiūrovai, ypač vaikai, pradės imituoti matytą žiaurumą. Apie tokią galimybę kalbama vis dažniau. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-26
DalykasŽiniasklaidos referatas
KategorijaŽiniasklaida
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis29.42 KB
Autoriusindrike
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasVarneckienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ziniasklaidos poveikis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Varneckienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą