Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žiniasklaida>Įtakų klausimas Lietuvos žiniasklaidoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Įtakų klausimas Lietuvos žiniasklaidoje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Verslo įtaka žiniasklaidai. Reklamą užsakančių verslininkų įtaka žiniasklaidai. Žiniasklaidos atstovų papirkinėjimas. Žiniasklaidos priemonės įsigijimas ar sukūrimas. Verslo reklamavimas. Žiniasklaidos priemonės pasitelkimas kovai su konkurentais. Auditorijos įtaka žiniasklaidos skleidžiamos informacijos turiniui. Pateikiamos informacijos patrauklumo konstravimas. Žiniasklaidos pataikavimas auditorijai. Žiniasklaidos dėmesys konfliktams, intrigoms bei netikėtumams. Žiniasklaidos dėmesys savižudybėms. Žiniasklaidos dėmesys privačiam asmens gyvenimui. Politinė įtaka žiniasklaidai. Komunikacinis politikų patrauklumas. Finansinė politikų įtaka žiniasklaidai. Politikų siekis tiesiogiai kontroliuoti žiniasklaidos priemones. Žiniasklaidos politinis "skaidrumas". Politinių autoritetų įtaka žiniasklaidai. Politikų naudojimasis užimama padėtimi. Pasitikėjimo žiniasklaida mažėjimas. Asmeniniai žiniasklaidos atstovų interesai. Korupcija žiniasklaidoje. Kovos su žiniasklaidos korupcija būdai. Išvados. Summary.

Ištrauka

Žiniasklaida, kitaip dar vadinama "visuomenės informavimo priemonėmis"– tai priemonės, informaciją sugebančios pateikti plačiam žmonių ratui. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas ir televizija. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 40 punkte visuomenės informavimo priemonėms priskiriamos "knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis viešai platinama informacija".
Nepriklausomos visuomenės informavimo priemonės – svarbus atviros pilietinės visuomenės bei demokratinės valstybės komponentas. Tokią išvadą padarė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1995 m. balandžio 20 d. nutarime konstatuodamas, kad "galimybė kiekvienam žmogui laisvai formuoti savo nuomonę ir pažiūras ir laisvai jas skleisti – būtina sąlyga demokratijai sukurti ir išsaugoti" .
Iš tiesų žiniasklaida šiais laikais turi labai didelę reikšmę visuomenės gyvenime. Ji yra pagrindinis žmonių informacijos šaltinis. Netgi teigiama, kad įvykiai kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra kaip ir neįvykę. Kitos svarbios žiniasklaidos funkcijos – tai politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija, tam tikra, kad ir potenciali, valstybės institucijų kontrolė.
Lietuvos žurnalistai ne be pagrindo gali teigti, kad jų veikla skatina demokratijos procesą visuomenėje, padeda praskaidrinti valdžios veiksmus ir apginti piliečių interesus. Tačiau, ar visada taip deklaruojami tikslai atitinka realius žiniasklaidos interesus? Ar iš tiesų žiniasklaida nuo nieko nepriklausoma ir niekas neįtakoja jos skleidžiamų žinių turinio? Ar gali žmogus, žiūrėdamas televiziją, klausydamas radijo ar skaitydamas laikraštį, būti tikras, jog visa gaunama informacija yra teisinga ir objektyvi? Kursinio darbo pagrindinis tikslas kaip tik ir yra atsakyti į šiuos klausimus.
Siekiant minėto tikslo, keliami tokie uždaviniai:
1. išsiaiškinti kokios interesų grupės labiausiai įtakoja žiniasklaidos priemones ir jų pateikiamos informacijos turinį bei kokiais būdais tai yra daroma.
2. apibūdinti pagrindines visuomenės informavimo priemonėms didžiausią įtaką darančias interesų grupes ir nustatyti jų įtakos pasireiškimo priežastis.
3. išnagrinėti teisinio reglamentavimo trūkumus visuomenės informavimo priemonių reguliavimo srityje, nurodyti įstatymų nuostatų taikymo praktikoje problemas bei pateikti kai kurių tų problemų galimus sprendimo variantus.
Pagrindinis šio darbo tyrimo šaltinis – Šilalės rajono laikraščiai "Šilo aidas" bei "Šilalės artojas". Pasitelkiant šiuose leidiniuose išspausdintų straipsnių pavyzdžius, bus siekiama įrodyti žiniasklaidai daromos įtakos egzistavimą, jos pasireiškimo būdus. Bandant išsamiai atskleisti nagrinėjamą temą, taip pat bus remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, mokslinėmis studijomis, publikacijomis.
Darbas atliktas taikant lyginamojo tyrimo, sisteminį, filosofinio pažinimo ir kritikos metodus, pasitelkus loginę ir sisteminę analizę.
Parašytas darbas yra suskirstytas į keturis skyrius. Kiekviename iš jų aptariamos atskiros interesų grupės, darančios įtaką žiniasklaidai: tai verslo atstovai, informavimo priemonių auditorija (t.y. visuomenė), politikai bei žiniasklaidos priemonių savininkai ir darbuotojai. Minėti skyriai išskaidyti į siauresnius poskyrius, kuriuose aptariami atskiri nagrinėjamos temos aspektai, probleminiai klausimai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-15
DalykasŽiniasklaidos kursinis darbas
KategorijaŽiniasklaida
TipasKursiniai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai19 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis50.59 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Itaku klausimas Lietuvos ziniasklaidoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 26 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą