Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žiniasklaida>Laikraščių leidyba Lietuvoje istorija ir dabartis
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Laikraščių leidyba Lietuvoje istorija ir dabartis

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Periodinės spaudos ištakos. Pirmieji laikraščiai Lietuvoje. Laikraštis ateina į Lietuvą. "Aušrai" išbrėškus. Laisva spauda laisvoje šalyje. Vertybinių orientacijų raida Lietuvos dienraščiuose. Lietuvos dienraščių modelių raida. Naujienų atrankos kriterijai didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose. Išvados.

Ištrauka

Mūsų periodinės spaudos istorijos atskirų laikotarpių tyrinėjimai, bent jau leidinių fiksavimas ir bibliografavimas, šiame amžiuje yra gerokai pažengę į priekį, plačiau, nors ir nesistemingai, atsispindi knygos, poligrafijos, literatūros, Lietuvos valstybės ir nacionalinio išsivadavimo judėjimo istorikų darbuose, tik lietuvių žurnalistikos istorija dar, galima sakyti, tyrinėta vos fragmentiškai ir dažniausiai labai prieštaringai, su ryškiomis ideologinėmis tendencijomis. Tai ir suprantamai - žurnalistika yra bene labiausiai politizuota, ideologizuota visuomeninės ir kultūrinės veiklos sritis, stipriausiai veikiama gyvenimo aktualijų.

Radijas, televizija, dokumentinis kinas ir fotografija, atsišaukimai, lapeliai, reklama ir visa kita, ką dabar kartu su periodine spauda vadiname masinės informacijos priemonėmis (mas media), žurnalistikos istoriko uždavinį dar labiau komplikuoja. Jei laikraščio atsiradimas siejamas su Gutenbergo išrastomis spausdinimo staklėmis (operatyvaus tiražavimo galimybė), o laikraščio prototipu laikome ranka rašyta žinių, pranešimų santrauką, spausdintą laišką, universalą, atsišaukimą, kalendorių, tai žurnalistikos (suprantama, kartu ir radijo, televizijos) žanrų ištakų, meninio ir publicistinio vaizdavimo, individualaus žurnalistinio meistriškumo, retorinio ir vaidybinio įtaigumo apraiškų genezės ieškoma dar tolimesnėje praeityje.
Vakarų mas media istorikai dažnai ne tik dėl egzotikos prisimena skandinavų mitologinį Odiną - dievą, ant kurio pečių kas rytą nutupia du paukščiai: Muginas (įsimenantis) ir Chuginas (mąstantis). Švintant apskridę pasaulį, išgirdę ir pamatę, kas jame dedasi, šie du protingi varnai pateikią savo šeimininkui žinias, naujienas (Muginas) ir jų apibendrintus įvertinimus (Chuginas). Remdamasis gauta informacija, Odinas spręsdavęs, kaip toliau tvarkyti pasaulį. Kaip matome, susieti skandinavų dievo mitą su šių dienų masinės informacijos priemonių teikiamos apibendrintos informacijos svarba valstybei valdyti nėra sunku, kaip ir tai, kad informacija Odinui buvo kaupiama audiovizualiniu metodu...
Dar dažniau MIP istorikų prisimenamas graikų Hermis (lotynų - Merkurijus). Šis dievas buvęs Olimpo pasiuntinys, iš kurio dievų taryba sužinodavusi žemės naujienas: - apie prekybą, susisiekimą vandeniu ir sausuma, gyvulininkystę, įvairius verslus ir kt. Todėl jis laikytinas "dangišku reporteriu" ir dabartinių telegramų agentūrų globėju.
Pagaliau pirmaisiais ne dangiškos kilmės reporteriais, net žurnalistais, laikomi (ir ne be pagrindo) antikos istorikai Herodotas ir Plinijus, stebėję ir operatyviai, vaizdingai užrašinėję ir analizavę stebimus įvykius, naudodami reportažo, korespondencijos, esė, straipsnio žanrus.
Verti dėmesio periodinės spaudos istorikų minimi ir senovės Romoje leisti (tiksliau, skelbiami nuorašais ar įrašomi molinėse skelbimų lentose) biuleteniai - sienlaikraščiai, žinomi "acta" pavadinimu. Vos tapęs konsulu, Julijus Cezaris pirmiausia įsakė sudaryti ir viešai skelbti žinias apie senato veiklą (Acta senatus) ir apie kasdieninį Romos imperijos žmonių gyvenimą (Acta diurna populi romani). Tai buvo daroma nereguliariai kelių, o gal keliolikos nuorašų tiražu, tekstus užrašant, įrėžiant specialiose lentose ar įspaudžiant molyje, gipse. Kartais svarbesni "acta" buvo garsiai skaitomi specialių pranešėjų (diktorių). Romos imperijos miestų gatvėse ant namų sienų ir tvorų, netrūko įvairių skelbimų, pranešimų apie vestuves ir skyrybas, prekių ir renginių reklamos. Ši informacija jau skverbėsi ir į tą primityvią "sieninę" spaudą. Kad "acta" virstų laikraščiu, trūko labai nedaug: reguliarumo, dauginimo technikos ir patogesnės spausdinti medžiagos.
Deja, žmonijos istorija susiklostė taip, kad spausdintas, periodiškai išeinantis leidinys Europoje pasirodė tik po pusantro tūkstantmečio.
Lietuviai, nors ir laiko save paskutiniais Europos pagonimis, savo mitologijoje neturi dievų, kurių veiklos sritis asocijuotųsi su MIP. Nebent Perkūnas, griausmu ir žaibais reiškiantis savo valią, kažkuo primena mūsų šimtmečio oficiozinę spaudą, radiją ir televiziją.. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-06
DalykasŽiniasklaidos referatas
KategorijaŽiniasklaida
TipasReferatai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis40.36 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasR. Čiarnienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasDizaino ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Laikrasciu leidyba Lietuvoje istorija ir dabartis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 24 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • R. Čiarnienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą