Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žiniasklaida>Žiniasklaidos vaidmuo formuojant pilietinę visuomenę Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žiniasklaidos vaidmuo formuojant pilietinę visuomenę Lietuvoje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Žiniasklaida ir pilietinė visuomenė. Laisvo žodžio atsiradimas posovietiniu laikotarpiu. Žiniasklaidos "bulvarėjimas". Žiniasklaidos interesai. Žiniasklaida ir realybės kūrimas. Žiniasklaidos dalyvavimas tiesioginėje politinėje kovoje. Žiniasklaidos veiklos šališkumas. Žiniasklaida – visuomenės informavimo priemonė. Žiniasklaidos funkcionalumas. Lietuvos politikų įvaizdžio kūrimas per žiniasklaidą. Informacinis karas ir nesibaigiantys politiniai skandalai. Žiniasklaidos formuojama nuomonė ir įtaka pilietinei visuomenei. Išvados.

Ištrauka

Žiniasklaidos formos ir pobūdis priklauso nuo šalies, kurioje ji veikia socialinės ir politinės struktūros. Pilietinės informacijos poreikiams tenkinti kiekvienoje valstybėje egzistuoja komunikacijos tinklas, sudarytas iš informacijos šaltinių, jos pateikimo kanalų ir techninių priemonių. Informacijos pateikėjai yra valstybės institucijų informacijos tarnybos, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, švietimo įstaigos, bibliotekos, internetas, spauda, televizija, radijas (žiniasklaida). Žiniasklaida, jos turinys yra visuomenės reikalų atspindėjimas. Spartūs visuomenės kitimai, kurie yra įtakojami ekonominių, politinių priežaščių lėmė ir pačios žiniasklaidos pasikeitimus ir raidą..
Kalbant apie žiniasklaidos vaidmenį šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse, dažniausiai akcentuojamos jos pozityviosios – informacijos, kritikos ir kontrolės -funkcijos. Žiniasklaida ne tik tiesiogiai informuoja piliečius apie šalies įvykius, bet ir skatina valdžios institucijas gerinti savo darbą, tarnauti visuomenės nariams, ginti jų teisėtus interesus. Žiniasklaidos pilietinis vaidmuo apibrėžiamas per jos sugebėjimą tarnauti bendram labui, tikrinant, kritikuojant vyriausybę. Šią pilietinę funkciją žiniasklaida paveldėjo iš 19 amžiaus Vakarų spaudos, kuri kadaise drąsiai gynė piliečius nuo valdžios piktnaudžiavimo savo galiomis, nuo kompetencijos stokos, jos neskaidrumo. Bet ar 20 amžiuje, kaip teigia ir pati žiniasklaida, ji tampa "ketvirtąja valdžia"; ji imasi manipuliuoti žmonių nuomone, ginti savo komercinius interesus.
Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje įsišaknyję grupių interesai, parduodama slapta komercinė ir politinė reklama, bulvariškumas. Tačiau Lietuvoje, kaip demokratinėje valstybėje, kur yra laisvas žodis, nebėra tiesioginio valdžios kišimosi į žiniasklaidos reikalus. Valstybė negali valdyti televizijos, radijo, spaudos. Todėl atsiranda ir "blogybės" atlydinčios tą žodžio laisvę. Tarybiniais laikais nebuvo grupių interesų, tebuvo viena partija, nebuvo jokios reklamos tik propoganda, nebuvo bulvarinės spaudos, smurto ir pornografijos. Todėl kaip ir visose possovietinėse valstybėse su žodžio laisve atėjo grupių interesai, paslėpta reklama ir bulvariškumas.
Žmonės atkreipia dėmesį į tai, kas dažniausiai pateikiama televizijoje, spaudoje, radijuje. Visuomenė vis labiau yra veikiama žiniasklaidos sudaromos nuomonės apie politiką, jos veikėjus. Ji remiasi žinojimu, kurį pateikia žiniasklaida. Pastaroji nulemia, kuris asmuo yra svarbus, kokie įvykiai yra svarbūs ir ką apie juos reikia galvoti, ji mano, kad gali atskleisti tam tikrus faktus, vykdyti teisingumą, vadovaudamasi savo teisybės supratimu. Žiniasklaida, kalbėdama apie politiką, teikia informaciją ir teisingą ir iškreiptą. Teikia primesdama tam tikrą savo nuostatą, kuri įbrukama visuomenei kaip faktas, kuris tampa bendra nuomone. Daugelis gal būt svarbių faktų praeina net nepastebint jų. Visuomenė vis daugiau išreiškia savo pasitikėjimą žiniasklaida, kuri įpareigoja valdžią bendravimui su ja ir yra vienintelis informacijos šaltinis.
Iškyla žiniasklaidos obkjektyvumo problema, ji dažnai parodo politiką pašiepdama ją, iškelia į pirmą planą intrigas, įtarinėjimus. Žiniasklaida tampa ne tik valdžios kritike, bet net ir politikos dalyve. Spauda ir valdžia iš tikrųjų pasmerktos varžytis dėl tų pačių vartotojų; vadinasi, viena stebės kitą, o ši visada ieškos būdų išvengti stebėsenos kaip labai nemalonaus proceso. Kelyje į pilietiškesnę žiniasklaidą didžiausia viltis yra žurnalistų sąmoningumas, o didžiausias pavojus – vastybės kišimasis.
Žiniasklaidos brandumas neatsiejamas nuo pačios visuomenės pilietinio brandumo. Politinė informacija yra svarbi valstybės piliečiams, nes tik ji padeda formuoti požiūrius į politikus, vyriausybes, partijas. Galiausiai informacija formuoja politinį elgesį, politinius pasirinkimus, t.y. padeda nuspręsti, oponuoti atskiriems politiniams vadovams, partijoms bei vyriausybėms, politiniams veiksmams, ar juos paremti.
Mano darbo tikslas – apžvelgti ar šiuolaikinė žiniasklaida Lietuvoje, atspindi tai, ką mato, ar nemeluoja; ar labai dažnai atlikdama viešųjų ryšių funkcijas, vykdydama konkrečius užsakymus, informaciją gali pateikti arba jos visai nepateikti, pateikti tik dalį patogios informacijos ir nepateikti tos dalies, kuri yra kažkam nepatogi; ir kodėl skandalingai informacijai visalaik suteiktas pirmumas. Informacija šiais laikais tampa viskuo – kapitalu ir turtu, galingu ginklu. Pilietinėje žurnalistikoje yra akcentuojama: "savi interesai - gerai, bet vyrauti turi visuomenės interesai". Bet ar atrinkdama informaciją ir pateikdama ją žmonėms, žiniasklaida, žurnalistika ir įvairios informavimo priemonės pirmiausia prioritetą teiktia visuomenės, bet ne saviems interesams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-27
DalykasŽiniasklaidos kursinis darbas
KategorijaŽiniasklaida
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Literatūros šaltiniai17
Dydis46.19 KB
AutoriusGrazina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasLektorius A.Cesiulis
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ziniasklaidos vaidmuo formuojant pilietine visuomene Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Lektorius A.Cesiulis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą